tekinas

1 tẽkinas, -à adj. (3^b) Sch173, Rtr, NdŽ, KŽ; Q140, Sut, I, N, M, L, KŽ bėgte atliekantis judėjimo veiksmą (ppr. su judėjimo veiksmažodžiais): Tekinas bėgu pirm jo R153, MŽ202. Jis atbėgo tẽkinas K. Bėk tekinas, kol pavysi J. Ko jis ten taip tẽkinas nubėgo? Jnk. Vaikas tekinùkas atbėgo pas mane Mrj. Parbėga visas tẽkinas namo, ašaras šluostydamas: nėr tų pinigų! Slv. Tẽkinas parbėgo numie Kv. Tẽkinas atbėgdavau į Kražius devynis kilometrus Kltn. Ji tekinà bėga muni pasitikti Rsn. Susigriebė tiesos paukštį ir vėl tekinà atgal an namų išbėgo Jrk90. Tuojaus tẽkinas parbėgo namo, pasėmė kelius vyrus ir greit vėl sugrįžo prie tos trobos BM255(Grz). Juk ji ir vė netekinà bėga, o virsta, i gana Jrb. Pabus pabus ir vėl tekinas bėga apsuk lauką Grž. Jy greit tekinà bėgo arklių išvaryt iš avižų Kp. Ar įkopsi tẽkinas į kalną? Š. Tu papratęs vis tẽkinas i tẽkinas KzR. Geriau eik jau, nereiks tẽkinai bėgt Aln. O aš jau tekinà pas tą tetytę lekiu PnmŽ. Pamačiau, kad jum šieną lyja, atalėkiau tẽkinas Mžš. Būdavo, tekinì par sniegą pasileidžiam lėkt Krs. Kai tẽkinas leki par rugienas, ka ir basas, nė kokio kojų dūrimo nejauti Skrb. Tas jos vaikelis tuojau tekiniáusis nulėkė į ligoninę LKT157(Grz). Kam veji aveles tẽkinas? Ėr. Nešė drapanas tẽkinos [gelbėdamos nuo karo] Ėr. Skrenda tẽkinas [sūnus] ir rankas bučiuoja, ir burną: priimtas mokslan Všn. Nuo kalno pasleidė tẽkinas Mlk. Bulbas arinėja, tai aš tẽkinas lakstau, nespėju vienas rinkt Vdn. Pasakė, kad mamą arkliu užmušė, tai visu keliu tekinà ir rėkdama dui namo Slm. Tekinà nūleku i parleku Trk. Jau leku tiek iš numų tekinà, ka kojėms žemės nedagaunu Pln. Šuo pasiuto loti, ka leido nu lango tẽkinas! Jdr. Kuo ne tekinì nulakino grabą į kapus (greitai palaidojo) Krš. Būti buvo ten nuejęs, bet tuo tẽkinas sugrįžo (nieko nepešė) Plt. Abejojimo kankinamas, kone tekinas pasileido miestelin J.Bil. Moteriškoji taku į pakalnę pasileido tekina Žem. Ko sprukai tekinas iš miesto? M.Valanč. Aš tuo lieptu tekina, tekina aukso žiedą ridinau, ridinau NS43. Bėgčiau per dvarą tekinà, skųsčiaus močiutei verkdama Niem30. Nebėk par lauką tekinà, neskųsk močiutei verkdama JD525. Vai ir pamačiau savo mergelę tekiną per dvarelį į aukštą svirnelį LTR(Zp). Aš grėbliuku nešina, pas broliuką tekina (d.) Trg. Ruibis (katino vardas) tẽkinas, paukščiais nešinas, bėgo į kuknelę (d.) Kl. Žmones … tekini teka, idant Jį pamatytų prakarte gulintį DP35. Daug žmonių susiėjo ir iš miestų Jopi steigėsi, tatai est tekini Jopi attekėjo žodžio Jo klausytų BPI243. Ir nunešk tekinas abazan broliump tavo [duonos kepalus] Ch1Sam17,17. Tekinùtis NdŽ. Tekinučiùkas NdŽ. | Špokas kirminiuką [nutveria] i tẽkinas [neša paukštyčiams] Bsg. ^ Norėk, kad varlė tekinà nubėgtų Nm.

tekinaĩ adv. DŽ, NdŽ; Sut: Tekinai tekėti N. Tekinaĩ pabėk, greičiau nubėgsi Grž. Kiaulė tekina, aš tekiniau bėgu (pasakoja piemuo) Šts. Regiu tekinai bėgančius tris murinus A1883,44. ║ pabėgomis, paskubomis dirbantis: Parpulna anie [iš tarnybos], tai tekinì abudu [liuobtis] – gyvolių laiko Krž. Dirbo, mama vis tekinà ir tekinà Jd. Kiauras dienas nu ryt lig vakaro tekinà Trk. O ka jauna, tekinà i tekinà bėgau Žeml. Veršius šėrė, malė – vis tẽkinas, vis tẽkinas Snt. Vis tekinì, kaip klapams reik, atliekame darbus K.Donel. ║ prk. su dideliu noru tuoj pat ką darantis: Seniau lėkdavo užkuriom tekini – bet vietelė! Mžš. Namie padėt – ne, nu televizorio kas paprašo taisyt – tai tẽkinas Mžš.